Šiandien noriu pasidalinti savo mintimis apie Teltonikos situaciją. Kodėl manau, kad reikia pasidalinti tuo, ką galvoju apie tai? O todėl, kad Lietuva šiuo metu yra labai pavojingoje geopolitinėje situacijoje ir labai svarbu maksimaliai objektyviai įvertinti kas gi iš tiesų vyksta.

Noriu pradėti nuo to, kad Teltonikos vystymąsi pradėjau labai atidžiai sekti dar prieš du metus, kai Andrius Tapinas pareiškė, kad po dviejų metų Molėtuose bus įdarbinta 500 darbuotojų ir jų vidutinis atlyginimas bus 4 tūkst. eurų. Na, visa tai neįgyvendinta, o Tapinas ir co tyliai sėdi ir net nenori atsiminti ką ir kodėl teigė. Nes viskas ką jie gali atsakyti yra lengvai nuspėjama – tu nieko nesupanti versle ir versle būna taip, kad nepasiekiami iškelti tikslai. Tik, va, šitas argumentas nebėra taikomas nuosekliai – elektros epopėjos istorijoje kažkaip viskas apsiverčia aukštyn kojomis.

Vis gi rinkimai ir porinkiminiai vieši pasisakymai eilinį kartą parodė, kad nereikia net pradėti vertinti ir aklai tikėti tuo, kas sakoma. O ką tuomet reikia vertinti? Kai kurie sakys – realius darbus. Na, ką galime įvertinti Teltonikos atveju? Kokius konkrečius darbus? Sakysite, kad va, žiūrėkite, statosi, daro, vadinasi gerai viską daro?

Ne, šiuo metu padarytų darbų negalime įvertinti, nes, deja, mums jų nerodo. Ir suprantama kodėl nerodo. Nes galime pamatyti tikslesnį ir aiškesnį vaizdą. Todėl visi komentuoja ir reaguoja TIK Į KALBAS. Vieną pasakė Paukštys, kitką pasakė Šveikonytė, dar trečia sako LITGRID ar Lietuvos kelių atstovai. Ir taip pasaka be galo – susikoncentruojame į kažkieno žodžius net nepagalvodami, kad visi jie kalba tik tam, kad kalbėtų.

Šioje vietoje žiauriai pavojingai veikia žiniasklaida. Joje nėra net bandymo parodyti, paaiškinti o kas gi ten išvis vyksta ir kas gi ten su ta elektra negerai. Todėl vienas iš pagrindinių pavojų demokratijai šioje situacijoje yra tai, kad žiniasklaida sukonstruos ir paskleis naratyvą – Teltonikai trukdo blogi įstatymai ir blogi Valstybės tarnautojai. Tik paskui staiga visi pradeda stebėtis – o kodėl visuomenė nepasitiki Valstybe ir jos institucijomis? O todėl, kad tą nepasitikėjimą skleidžia verslasklaida – žiniasklaidos atmaina, kuri kuria ir palaiko formuojantį naratyvą „verslas viską kuria”.

Tačiau aš siūlau pažiūrėti visai kitaip, taip, kaip nesugeba pažiūrėti nei verslasklaidos (žiniasklaida, kuri formuoja TIK VERSLUI TINKAMUS NARATYVUS) atstovai, nei asmeninės naudos siekiantys politikai bei verslininkai.

Taigi, pradžioje siūlau atsiversti žemėlapį ir pažiūrėti kur gi statosi Teltonika.

Į ką reikia atkreipti dėmesį žiūrint į šitą žemėlapį? Visų pirma visiškai šalia yra aerodromas. Matote? Todėl pagal įstatymus šalia jo (apsauginėse aerodromo zonose) negalima oru tiesti elektros linijų. Na, pasakykite man, ar tai blogas įstatymas? Oro linijoms funkcionuoti tikrai trukdytų 110kv oro linija. Ir čia nėra biurokratizmas, jei dėl to šioje vietoje įstatymas aiškiai sako – šioje vietoje galiam tiesti TIK po žeme.

Taigi, žinome kad galima tiesti tik po žeme. Kodėl gi netiesiama? Pažiūrėkime kitą tos vietovės žemėlapį.

Kai esi paprastas kvailelis, kuris aklai tiki verslasklaidoje skleidžiamais pezalais, tai atrodo viskas paprasta – kasi sau 110kv kabelį iki Teltonikos ir tiek žinių. Ane? O štai ir ne. Klausimas yra grynai techninis – o per kur kasti?

Jei paprasčiausiai kasti tiesiai, tai turi tai daryti per privačias žemes. Bet čia yra kitas įstatymo reguliavimas. Tokia 110kv linija turi būti nutiesta taip, kad ji turėtų apsauginę zoną. Tai reiškia, kad privačių žemių savininkai staiga turės atsisakyti savo dalies žemės. Nes taip nori Teltonika.

Žinau kvailių reakciją – kam tos apsaugos zonos? Blogas įstatymas, jei tik dėl to kažkas, kažkur negali nutiesti kabelio!!! Reikia skubiai keisti įstatymus!!!

Na, deja, tai nėra kvaili įstatymai. Elektros linijų apsaugos zonos sukuriamos ne šiaip sau. Tik kvailys gali galvoti, kad jos per didelės ar net nereikalingos. Jos reikalingos tam, kad prireikus būtų galima arba nutiesti papildomas linijas, arba privažiuoti ir tvarkyti gedimus. Kitaip tariant, elektros tinklų infrastruktūra privalo būti sukurta tokia, kad būtų saugi ne tik aplinkiniams, bet ir saugi tiems, kurie gal būt turės ją tvarkyti ir prižiūrėti. Man asmeniškai keista, kad ne kiekvienas gali suprasti kokia pavojinga gali būti 110kv linija, per kurią perduodamas 63MW galingumas.

Ar tai yra tik vienas techninis apribojimas? Ne, yra dar vienas. Ir jį šiuo atveju susikūrė pati Teltonika. Kaip? Žiūrėkite, tiesti per privačias žemes, žinoma, nei Teltonika, nei kitos kompanijos nenori ir negali. Sudėtingi susitarimai su privačių žemių savininkais gali užtrukti ne vienerius metus. Joks įstatymo pakeitimas to negali pakeisti. Todėl, suprasdami tai, Teltonika nusisamdė propesionalus (kitaip ir pavadinti juos sunku), kurie turėjo surasti kitokį techninį sprendimą. Ir žinote ką? Jie surado. Tiksliau reikėtų rašyti kabutėse – „surado”. Kas tai per sprendimas? Žiūrėkime į kitą žemėlapį.

Taigi, nusamdyti „specialistai” pasiūlė sprendimą – tiesti požeminę 110kv liniją palei magistralinį kelią A15. Kodėl ten? Na, ten yra vietos tam, ane? Na, ir vėl, jei esi bukas ir neišsilavinęs kvailys, tai gali taip ir pasirodyti. BET. Čia yra problema – magistraliniai keliai taip pat turi savo apsaugines zonas, kuriose pagal įstatymą nieko negali būti statoma. Projektą pasiūlę „specialistai” išpūtę akis įtikino Paukštį, kad taip galima ir įmanoma padaryti. Juk negali ieškodamas sprendimo pasakyti, kad techniškai negalima to daryti? Nes juk sumokėta tik už pozityvų propesionalų „vertinimą”?

Taigi, turime dilemą: ar čia tikrai įstatymai labai blogi, ar biurokratai specialiai viską stabdo? Mano subjektyviu vertinimu – NE. Verslininkas Paukštys, su nusamdytais „specialistais” priešakyje, puikiai žinojo tą bėdą jau ne vienerius metus ir priėmė sprendimą ten statytis, nes, greičiausiai, tikėjosi, kad niekas nesilaikys įstatymų.

Būtent dėl to ir šį savo tekstą pavadinau taip: kur slypi pavojai demokratijai? Kodėl? Verslasklaidos neprofesionalumas leidžia sukurti ir paskleisti naratyvus, kurie neinformuoja visuomenės. Tai yra formuojantys naratyvai. Ką dabar kiekvienas lietuvis kalba išgirdęs šią istoriją? Valdžioje esantys stabdo projektą, neleidžia tiesti elektros linijų. BIUROKRATIZMAS!!! Ane?

Ne, tai nėra biurokratizmas. Man asmeniškai labai keista, bet būtent institucijos ir biurokratai suveikė taip kaip ir turi – PAGAL ĮSTATYMĄ. Ir to visiškai neatspindi VERSLASKLAIDA. Ar galime iškelti klausimą, kad reguliavimai pertekliniai? Nesu tikras dėl to. Kaip inžinerijos pagrindus, išsilavinimą elektros srityje turintis manau, kad tokie apsaugos zonų reikalavimai yra ne šiaip sau sugalvoti. Ar reikia DABAR šioje vietoje prie magistralinių kelių, prie aerodromo, tiesiant 110kv liniją sukurti įstatymines išimtis? Mano vertinimu tai bus pasityčiojimas iš demokratijos. Verslaskaida yra tie, kurie iš esmės iškreipia tikrovę ir įstatymų laikymąsi pateikia kaip didžiausią blogį. Gerai ir demokratiškai bus tuomet, kai institucijos nesilaikys įstatymų ir taisyklių, ane? O jums neatrodo, kad su tokiu naratyvu mes paprasčiausiai sugriauname liberalią demokratiją ir vienu žingsniu priartėjame prie taip nekenčiamos Rusijos, kur išskirtines sąlygas, išskirtiniams žmonėms sukuria Prezidentas (Vyriausybė?). Man taip atrodo ir yra labai liūdna dėl to.

Manau, kad perskaitę iki šios vietos natūraliai iškelsite „protingą” ir „logišką” klausimą man: O TAI KĄ SIŪLAI DARYTI? NIEKO?

Toks klausimas iškils tik tiems, kurie galvoja, kad čia yra paprasti paaiškinimai ir sprendimai. Na, tegul jie taip ir galvoja, bet aš visada tokiais atvejais sakau – jei viskas būtų paprasta, tai seniai būtų padaryta ir jokių skandalų nebūtų.

Teltonikos vadovas su neprofesionalios žiniasklaidos pagalba iš esmės pakleidė žinią – priėmiau blogus sprendimus, todėl manau, kad dabar visi turi dėl manęs viską pakeisti ir priderinti tik man. Kai kam atrodo, kad taip ir turi būti. Man – ne. Kodėl? Na, kur tas garsinamas verslo rizikų ir atsakomybių prisiėmimas? Jo nėra – tai puikus pavyzdys, kaip verslas išvengs prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Ir dar pakeliui bus sukurtas neigiamas Valstybės ir Valstybinių institucijų įvaizdis, neva čia jie viską blogai padarė kai laikėsi taisyklių.

Trumpai pabandysiu reziumuoti ir paaiškinti savo grynai subjektyvius samprotavimus. Teltonika, be jokios abejonės, yra ta kompanija, kuri gali dalį Lietuvos ekonomikos pakelti į aukštesnį lygį. Bet aš nemanau, kad tas kėlimas turi būti pastatytas ant visos visuomenės pečių. Kodėl sakau, kad viskas kris ant visuomenės pečių? Na, visų prima pats tas kelias kuriuo einama yra Orvelo aprašytas. „Nepastebimai” keičiamos taisyklės ir galų gale lieka tik viena „gera ir paprasta” taisyklė – verslas viską kuria, todėl jiems viskas galima, bet kitiems – negalima. Tai yra „Gyvulių ūkio” kelias su aiškiai matoma kelio pabaiga – visos kiaulės lygios, bet kai kurios lygesnės. Tai yra įstatymo viršenybės nepaisymas, tai yra demokratijos griovimo kelias.

P. S. Simai, sakys dalis tų, kurie perskaitė, tu nieko taip ir nepasiūlei. Žiūrėkite, kažkada buvo toks projektas VAE ir jam buvo išleisti šimtai milijonų litų. Ir jis niekada nebuvo įgyvendintas. Teltonika, tikiu, gali įgyvendinti projektus, tik tai užtruks ilgiau nei planuota, kainuos brangiau ir greičiausiai jiems reikėtų atrasti tinkamesnę vietą plėtrai. Ir aš turiu omenyje ne kitas šalis, o tiesiog kitoje vietoje, kur gali gauti tą elektrą. Oj, tai brangiai kainuos! Taip, bet už savo klaidas verslas turi pats susimokėti, o ne visa visuomenė.

By Simas Kliušenkovas

Gyvenu Danijoje jau 15 metų, 8 mėnesius ir 29 dienas. Administruoju didžiausią ir seniausią Danijos lietuvių facebook grupę. 2015 ir 2022 metais buvau Danijos lietuvių bendruomenės pirmininkas. Vis dar esu aktyvus Danijos lietuvių bendruomenės narys. 2015 metais buvau Pasaulio Lietuvių bendruomenės Seimo nariu. Mano mintis publikavo Delfi.lt, alfa.lt, yra interviu su 15min. lrtytas.lt.