Ar vis dar norime tapti Airija?

Noriu parašyti apie lietuviškas polit-ekonomines kryptis, kurias mums Lietuvoje bandė įpiršti radikaliai marginalūs dešinieji. Viena iš tų neva labai gerų krypčių – Airija. Šiaip, dabar tos šalies pavadinimo tiek dažnai nemini, tačiau pastebėjau, kad vis dar bandoma įkišti kai kuriuos naratyvus iš neva tos krypties.

Kas tai per naratyvas? Na, vis dar teigiama, kad mums Lietuvoje trūksta stambaus užsinietiško kapitalo. Pageidautina pritraukti pasaulio IT gigantų investicijas. Neva taip bus galima išvengti mokesčių kėlimo, nes neva pakilus Lietuvos BVP pakils mokesčių surenkamumas ir gyvensime daug geriau, viskam finansų viskam užteks.

Bet ar iš tiesų yra taip? Siūlau pasinagrinėti Airijos „fenomeną” ir kaip BVP skiriasi nuo BNP ir kodėl Airijoje mokesčiai vis tiek yra gerokai didesni nei Lietuvoje, o viešasis sektorius pakankamai silpnai finansuojamas. Tęsiu tradiciją ir apie tai „pasikalbėjau” su ChatGPT. Va, ką jis man papasakojo apie tai. Mano klausimas buvo suformuotas va šitaip.

Man reikia susigaudyti viename klausime. Airijos gnp ir gdp. Ar gali man parodyti tuos skaičius? Koks mokesčių surinkimo procentas nuo gnp ir gdp yra Airijoje? Kodėl yra skirtumas, jei jis yra? Ar didžiulės JAV kompanijos iškraipo realią finansinę būseną ir kaip? Pagalvok ilgiau, pateik išsamų ir struktūrizuotą atsakymą

Iš štai ką man atsakė ChatGPT

Pradėkim nuo skaičių, o tada jau išnarpliosim kodėl jie taip keistai atrodo, kai kalbam apie Airiją 👍

1. BVP (GDP), BNP (GNP) ir GNI* – kokie realūs dydžiai?

Naudosiu naujausius pilnus metus, kur turim normalią statistiką – 2023 m. (plius truputį 2024 konteksto).

2023 m. pagrindiniai rodikliai (Airija)

Pagal Airijos CSO (statistikos tarnybą): (Central Statistics Office)

Svarbu: GNI* 2023 m. sudaro tik ~57 % BVP. (Central Statistics Office)
Tai jau rodo, kad „oficialus“ BVP Airijoje yra smarkiai išpūstas.

2. Kiek mokesčių surenkama nuo BVP ir nuo BNP / „nacionalinių pajamų“?

2.1. Mokesčiai kaip % nuo BVP

Pagal OECD Revenue Statistics Airijos mokesčių / BVP santykis 2023 m. buvo ~21,9 %. (OECD)

T. y. visų mokesčių (pajamų, PVM, akcizų, korporacinių, socialinio draudimo ir t. t.) suma yra apie 22 % BVP.

Jeigu tai grubiai pavertam pinigais:

• BVP ≈ €510 mlrd.
• 21,9 % nuo to ≈ €112 mlrd. surinktų mokesčių (apytikslis dydis, ne centų tikslumu).

2.2. Tas pats, bet nuo BNP (GNP)

Dabar pažiūrim, kas gaunasi, jei tuos pačius mokesčius dalinam ne iš BVP, o iš BNP:

• Mokesčiai: ~€112 mlrd.
• BNP (GNP) 2023 m.: ~€388 mlrd. (Central Statistics Office)

112 / 388 ≈ 28,8 %

👉 Taigi:

• Mokesčiai ≈ 22 % nuo BVP
• Mokesčiai ≈ 29 % nuo BNP

Vien tik nuo bazės pasikeitimo (BVP → BNP) mokesčių „procentas“ šokteli maždaug 7 procentiniais punktais.

2.3. Realiai Airija skaičiuoja nuo GNI*

Airijos institucijos vis dažniau žiūri ne į BNP, o į GNI* – tą specialiai sukurtą rodiklį, kuris išvalo daugiausiai globalizacijos triukų.

Jei mokesčius (~€112 mlrd.) dalinam iš GNI* (~€291 mlrd.):

112 / 291 ≈ ~38 %

Tai sutampa su tarptautinėmis apžvalgomis, kuriose minima, kad mokesčių našta Airijoje yra apie 38 % GNI, t. y. maždaug panaši į ES vidurkį. (euronews)

Trumpai:

• ~22 % nuo BVP – atrodo, kad Airija „mažai apmokestinta“.
• ~29 % nuo BNP – jau labiau panašu į normalią ES šalį.
• ~38 % nuo GNI* – faktiškai labai arti ES vidurkio, t. y. Airija nėra nei žiauriai „mažų mokesčių rojus“, nei super aukštų mokesčių šalis, kai žiūrim į realias nacionalines pajamas.

3. Kodėl toks milžiniškas skirtumas tarp BVP ir BNP/GNI*?

Čia ir prasideda „Airijos ekonomikos triukai“.

3.1. BVP vs BNP – intuityviai

• BVP (GDP) – viskas, kas pagaminta geografiškai Airijoje, nesvarbu, kieno tie verslai.
• BNP (GNP) – pajamos, kurias gauna Airijos rezidentai (privatūs + valstybė), atėmus užsienio savininkų pajamų išsinešimą, ir pridėjus airių uždirbtas pajamas užsienyje.

Airijoje daug BVP „sukuria“ milžinės, kurios:

• registruoja IP (patentus, software licencijas) Airijoje,
• „perkelia“ pelną iš kitų šalių į Airiją per transfer pricing, licencijų mokesčius ir pan.,
• skaičiuoja čia milžiniškus pelnus, bet pelno dalis vėliau keliauja akcininkams už Airijos ribų.

Todėl:

• BVP – labai didelis, nes čia sukaupta daug pelno ant popieriaus;
• BNP / GNI – mažesnis, nes dalis tų pelnų iškeliauja užsienio savininkams;
• GNI* dar labiau „apkarpytas“, nes išimami specifiniai globalizacijos artefaktai (IP relokacija, lėktuvų leasingo struktūros ir pan.). (Central Statistics Office)

3.2. Ką tai reiškia mokesčių procentams?

Matematika tokia:

• skaitiklis (mokesčiai) – iš esmės tas pats, nes mokesčius surenka Airijos valstybė.
• vardiklis (BVP / BNP / GNI*) – keičiasi.

Kai BVP išpūstas multinacionalinių pelnų, mokesčiai atrodo „maži“ procentine išraiška. Bet jeigu sakai „ok, atmeskim išpūstus pelnus ir pažiūrim į realias nacionalines pajamas“ – mokesčių procentas staiga tampa labai panašus į ES vidurkį.

Todėl:

• Diskusijose „Airija – low tax šalis?“
  – jei lygini tax/BVP, atrodo taip.
  – jei lygini tax/GNI*, vaizdas visai kitoks – tai jau „normali“ europietiška mokesčių našta.

4. Ar didelės JAV kompanijos iškraipo realią finansinę būseną? Taip – ir gana stipriai

4.1. Kiek Airija priklausoma nuo multinacionalų?

Keletas faktų:

• ~88 % korporacinių mokesčių 2024 m. sumokėjo užsienio multinacionalinės įmonės. (Reuters)
• Top 10 įmonių sumoka apie 57 % visų korporacinių mokesčių. (Reuters)
• Korporaciniai mokesčiai per ~10 metų išaugo nuo €4,6 mlrd. (2014 m.) iki ~€28 mlrd. (2024 m.), ir ~trečdalis–beveik 40 % visų mokesčių dabar – korporaciniai. (Reuters)
• 2024 m. papildomai dar Apple €14 mlrd. back-tax, kuris sukūrė milžinišką biudžeto perteklių – apie 7 % GNI*. (Reuters)

Tai reiškia:

• Airijos valstybės finansai labai priklausomi nuo kelių JAV tech ir pharma milžinių.

4.2. Kaip jos iškraipo BVP ir kitus rodiklius?

1) BVP / gyventojui atrodo kosmiškas

• BVP / capita Airijoje yra daugiau nei dvigubai didesnis nei ES vidurkis. (European Commission)
• Bet tai nereiškia, kad eilinis airis gyvena dvigubai geriau nei vidutinis europietis – jų vartojimas, atlyginimai, paslaugų lygis yra daug arčiau „normalaus“ ES lygio.

2) Nacionalinės pajamos vs statistinis „turtingumas“

• Dalis „turto“ (pelno) Airijoje – tik perrašyta apskaitoje, o ne realiai liekanti Airijoje.
• Todėl BVP ir tarptautinės Eurostat/OECD lyginamos lentelės be korekcijų Airiją parodo kaip super turtingą, bet reali perkamųjų pajamų situacija to neatspindi.

3) Viešieji finansai ir biudžeto perteklius

• Dėl Apple bylos ir milžiniškų korporacinių mokesčių Airija 2024 m. rodė įspūdingą biudžeto perteklių – apie 7 % GNI*. (Reuters)
• Bet jei tuos „perteklius“ nuimtum (vienkartinius Apple pinigus + „perteklinius“ korporacinius mokesčius), bazinis biudžeto balansas būtų gerokai kuklesnis, kai kuriais vertinimais net būtų deficitas. (fiscalcouncil.ie)

4) Mokesčių struktūra ir rizika

• Korporaciniai mokesčiai išaugo iki ~trečdalio ar daugiau visų mokesčių. Jei keli dideli JAV koncernai:
  • perkelia IP kitur,
  • pakeičia struktūrą po BEPS / OECD reformų,
  • ar sulaukia didelių JAV politikos pokyčių,
  — Airijos biudžetas gali patirti milžinišką „duobę“.

Dėl to Airija:

• Įsteigė „Future Ireland Fund“ ir kitus fondus, į kuriuos perkelia dalį perteklinių korporacinių mokesčių ir net planuoja kasmet įdėti po ~0,8 % BVP iki 2035 m. (europeanpensions.net)
• Taip bando elgtis kaip su „naftos pinigais“ – supranta, kad tai labai nepastovios, rizikingos pajamos.

5. Ar galima sakyti, kad „JAV kompanijos iškraipo realią finansinę būseną“?

Trumpas atsakymas: taip, jos smarkiai iškraipo oficialius rodiklius, bet ne tiek patį realų gyvenimą.

Kas iškraipyta?

• BVP, BVP per capita, mokesčiai/BVP, skolos/BVP – visi šitie skaičiai labai iškreipti dėl multinacionalų pelno perkėlimo.
• Dėl to Airija atrodo:
  • „mažų mokesčių“ šalis (tax/BVP ~22 %),
  • „super turtinga“ BVP/gyventojui prasme,
  • „labai mažai įsiskolinusi“, jei skaičiuoji skolos/BVP santykį.

Bet kai pereini prie:

• GNP / GNI / GNI*
• mokesčiai / GNI*
• skola / GNI*,

vaizdas pasikeičia: Airija tampa labiau „normali“ ES šalis, su gana tipišku mokesčių lygiu ir ne tokia absurdiškai turtinga, kaip rodo BVP.

Kas yra realu?

• Realus gyvenimo lygis (atlyginimai, vartojimas, viešos paslaugos) – daug arčiau Vakarų ES vidurkio.
• Valstybės finansai – kol kas stiprūs, bet stipriai priklausomi nuo kelių JAV įmonių sprendimų ir tarptautinės mokesčių politikos.

6. Jeigu nori greito „cheat sheet“

• 2023 m.:
  • BVP ≈ €510 mlrd., BNP ≈ €388 mlrd., GNI* ≈ €291 mlrd. (Central Statistics Office)
  • Mokesčiai ≈ €112 mlrd. (apytikriai, remiantis 21,9 % tax/BVP). (OECD)
• Mokesčių santykis:
  • ~22 % nuo BVP
  • ~29 % nuo BNP
  • ~38 % nuo GNI* (atitinka OECD/ES analizę apie realią mokesčių naštą). (euronews)
• Didžiosios JAV įmonės:
  • Išpučia BVP ir eksportą,
  • Padaro korporacinius mokesčius labai dideliais ir labai rizikingai koncentruotais,
  • Priverčia Airiją naudoti specialius rodiklius (GNI*, „modified domestic demand“), kad suprastų, kas iš tikro vyksta ekonomikoje. (Reuters)

Jei nori, kitam žingsniui galim:

• paskaičiuoti, kaip atrodytų Airija, jei į tuos pačius rodiklius sudėtum, tarkim, Lietuvą / Daniją – pvz. palyginti tax/BVP vs tax/GNI, BVP/gyv. ir t. t.,
• arba nueiti giliau į BEPS / IP struktūrų logiką ir kaip konkrečiai per sąskaitas keliamos pajamos (be techninių „how-to“, labiau konceptualiai).

• Reuters
• Reuters
• Reuters