Šiandienos tema – apie patį švenčiausią ir svarbiausią dalyką kiekvieno lietuvio gyvenime. Ne, ne apie cepelinus, kugelį ir šaltibarščius, ne apie Gedimino kalną, ne apie Vytį ar trispalvę vėliavą. Noriu pakalbėti apie nekilnojamąjį turtą. O dar tiksliau – apie NT mokesčius. Vakaruose tai tiesiog tvarkos dalis: jei turi butą, namą ar vasarnamį – turi susimokėti už infrastruktūrą aplinką tą nekilnojamą turtą. O kaip kaip Lietuvoje? O Lietuvoje nekilnojamas turtas laikomas neliečiama šventa karve. Vos tik kas prasižioja apie NT apmokestinimą, socialiniuose tinkluose prasideda isterija: visi kaip susitarę šaukia: plėšikai – komunistai, dalinasi memais apie pensininkus, išmetamus į gatvę.
Tai kodėl taip yra? Ar tikrai mes pavojingai priartėjome prie baisaus komunizmo? Ar tikrai mums labai rūpi pensininkų gerove? Kodėl kai danai moka NT mokestį, jie dar ir dėkoja, kad keliai ne tik nuvalyti, bet ir sutvarkyti, o pas mus – tai beveik Tėvynės išdavystė? Pasidalinsiu savo subjektyviu vertinimu apie tai, kaip tai atrodo Vakaruose, kaip – Lietuvoje.
📌 Trumpai apie Rusiją
Pradėsiu aš apie NT mokestį iš daugeliui netikėtos perspektyvos. Dabartinėje tikrovėje yra viena labai svarbi detalė, kurios negalima ignoruoti. Tai didžiausias mūsų valstybės geopolitinis priešas – RUSIJA. O prie ko čia ta Rusija, sakysite? Tu, Simai, gal esi iš tų, kurie apie NT mokestį kalba kaip apie gynybos finansavimo šaltinį? Ne, deja, tokiu nesu. Aš vertinu šiek tiek iš kitokios pusės. Tos pusės, kuri pas mus ignoruojama ir neliečiama. Lietuvoje kažkodėl ne tik nelyginama su senosios Vakarų Europos valstybių mokesčiais, bet ir visiškai nekalbama apie rytų kaimynų mokesčiais. O tai, patikėkite, yra labai svarbios detalės.
Lietuvoje viešojoje erdvėje pastaruoju metu yra labai daug pasisakymų prieš Rusiją ir visa tai, kas yra rusiška. Anksčiau tai buvo vienos partijos tema, tačiau pastaruoju metu tai tapo stipriai populistiška ne tik pas konservatorius. Taigi, labai svarbi detalė, apie kurią reikia kalbėti viešai: Rusijoje NT mokestis yra. Atrodytų, kad šioje vietoje galima postmodernistiškai išvesti, kad va dėl to mums ir nereikia to mokesčio. Nes na, Rusija, komunizmas ir panašiai (kažkodėl daug kam siejasi dabartinė Rusija su komunizmu). BET. Rusijoje NT mokestis veikia visiškai kitaip nei Vakaruose. Paradoksas – lietuvių politikai NT mokestį sukonstravo lygiai tokį patį kaip yra Rusijoje. Nevakarietiškai.
Jis pagrįstas dažnai netikslia, labai neaiškiai suformuota verte, neaiškiai apibrėžta lengvatų sistema, dažnai tokia paini kad ja naudojasi ne tie, kuriems ji skirta, ir svarbiausia – nėra jokio aiškaus ryšio su infrastruktūros gerinimu. Žmonės ten nejaučia, kad mokėdami kažką gauna atgal. Tai ne vakarietiškas solidarumo modelis, o daugiau simbolinis, centralizuotas ir neefektyvus mokestis.
Aš teigiu, kad NT mokestis Lietuvoje konstruojamas lygiai taip pat „kaip Rusijoje“. Renkam kažkokius pinigus nuo kažkokios vertės, už kažką, o kur nueina – niekam neaišku. Tai nėra VAKARIETIŠKAS NT modelis.
Skirtumas ne tame, ar mokestis yra, o kokia jo logika. Pvz. Vakarų Europos NT mokesčio logikoje niekada nebuvo argumento, kad iš jo reikia finansuoti krašto apsaugą.
🏘️ NT mokestis ir infrastruktūra: Danija vs Lietuva
Žinote, kur yra vienas didžiausių skirtumų tarp Lietuvos ir, tarkim, Danijos, kai kalbam apie nekilnojamojo turto mokesčius? Danijoje žmonės moka ir žino – ne šiaip sau. Nes kai sumoki, tau kažkas grįžta: kelias prie namų be duobių, šaligatvis, kuriuo nereikia laviruoti kaip „per minų lauką“, dviračių takas, kuriuo važiuoja ne tik hipsteriai, bet ir tavo vaikai į mokyklą. Aš asmeniškai tai labai gerai matau savo aplinkoje. Ir lietuviškoje, ir daniškoje. Man kartais net atrodo, kad lietuviai apako ir nebemato, kad daug kur infrastruktūra tiesiog blogai prižiūrima ir palaikoma. O daniškoje aš galiu parodyti tokius pavyzdžius, kad jei atsiranda duobė kelyje, tai ją užtaiso kai tik pagalvoju, kad ją jau laikas užtaisyti. Realiai ne tik greitai užtaisoma, bet ir tikrai kokybiškai. Tai rašydamas nenoriu, kad galvotumėte, kad Danija yra super tobula šalis. Aš to neteigiu. Aš tiesiog sakau, kad aš asmeniškai matai kur nueina mano NT mokestis.
O Lietuvoje? Ką girdim vos tik pasiūloma įvesti šį mokestį? „Tai ką jūs ten padarysit su tais pinigais? Vėl sau į kišenę?“ Suprantama – korupcijos istorijos, neskaidrūs viešieji pirkimai. Bet problema ta, kad net kai atsiranda galimybė sukurti ilgalaikį, stabilų pajamų šaltinį savivaldybėms, mes iškart stabdom su mintimi: „ne, nes jie vistiek nieko gero nepadarys.“ Ir visi tie skeptikai jaučiasi, kad yra teisūs, nes iš dalies mato tai savo aplinkoje – pvz keliai per pastaruosius dešimtmečius tik blogėja. Ir, deja, ne tik mažuose miestuose bei rajonuose. Aš esu klaipėdietis ir griždamas į gimtąjį miestą, jau 14 metų stebiuosi važiuodamas TOMIS PAČIOMIS PROVĖŽOMIS, PER TAS PAČIAS DUOBES. Lietuviai kažkodėl tiki, kad savivaldos ir valstybės biudžetuose yra pakankamai pinigų viskam, tačiau jie neteisingai naudojami ir dėl to pvz keliai yra blogi. Iš to ir gimsta tas labai klaidinantis įsitikinimas – vis tiek nieko nepadarys.
Būtent šioje vietoje ne paskutinį vaidmenį suvaidina ir lietuviška žiniasklaida. Čia vėl daug kas sureaguos – na prie ko čia tai? Nešokinėk per temas! Nėra jokio ryšio tarp NT mokesčio ir ŽINIASKLAIDOS! Tikriausiai reikia pasikartoti – aš matau ne šiaip tiesioginį ryšį, bet ir didelius pavojus ateityje, kurie prives ne tik prie to, kad NIEKADA neturėsime normalaus, vakarietiško NT mokesčio, bet apskritai NIEKADA neturėsime vakaratieriškos kapitalistinės sistemos su stipriu socialiniu stuburu. Ir žiniasklaida su joje esančiais žmonėmis bus (iš esmės – jau yra) vieni iš didžiausių kaltininkų.
Žiniasklaidos vaidmuo NT mokesčio klausime – ypatingai svarbus. Dėl jos mes nebekalbame apie finasus ir iš kur jie atsiranda. Būtent per ją skleidžiamas tas jau mano paminėtas išankstinis nusistatymas (angliškai – bias) – pinigų yra pakankamai, jie tik skirstomi neteisingai, ir tai, kad nematote rezultatų yra tik dėl to to blogo skirstymo. Paklauskite eilinio lietuvio ar jie jaučia, žino už ką moka mokesčius ir ką jie gauna už tai. Jie atsakys būtent taip, kaip kalbama žiniasklaidoje, nes tik toks, vienintelis diskursas dominuoja Lietuvoje. Pas mus tiesiog nėra ir niekada nebuvo nuoseklaus aiškinimo iš kur tie pinigai atsirado ir kodėl infrastruktūra per Nepriklausomybės laikotarpį pagerėjo. Taip – pagerėjo, bet ne visur ir ne visiems. Mažai kas žino, kad nemaža dalis to yra iš ES struktūrinių fondų. Ok, ok, galbūt netiksliai formuluoju, bet jei tiksliau – ne viskas buvo sukurta iš mūsų pačių kišenės. Ir dar mažiau kas informuoja, kad ateina laikas, kai patiems reiks prisidėti ne tik prie savo infrastruktūros palaikymo ir kūrimo, bet ir padėti kitiems, naujiems ES nariams. Pvz. – Ukrainai. Būtent tam ir reikia ne tik NT mokesčio bei kitų mokesčių pertvarkymo.
Danijoje, kai NT mokestis ateina į savivaldybę, jis realiai sprendžia vietines problemas. Gatvė, mokykla, žolė parke – va, kur eina tavo pinigai. Ir žmonės tą mato. O Lietuvoje net kai kažkas padaroma, dažnai daroma tyliai, neviešai, neskaidriai, o paskui dar viskas paskęsta skandaluose. Todėl žmonės sako: „mes jau susimokėjom per PVM, per akcizą, per GPM – ir dar NT? NE, AČIŪ, NENORIME!”
Bet esmė tokia – infrastruktūra kainuoja, ir jei nori turėti kokybišką infrastruktūrą, negali amžinai laukti, kad kažkas iš ES tuos pinigus duos. NT mokestis – tai ne bausmė už tai, kad turi butą. Tai indėlis į savo aplinką. Jei tik valdžia ir žiniasklaida išdrįstų jį padaryti matomu, nustotų kalbėti apie „bendrą mokesčių katilą“ (kaip komunizme, beje), tai viskas pradėtų keistis.
Ir štai čia atsiranda absurdiškiausias dalykas: Lietuvoje NT mokestis dažnai vadinamas komunizmu. Rimtai? Kur jūs čia matot komunizmą? Tai grynų gryniausias kapitalizmas: nori šaligatvio – susimokėk. Nori parko – mokėk. Nori normalios infrastruktūros – mokėk. Čia ne Robin Hood’o bajeriai, čia – verslo logika: vartotojas moka už paslaugą. Paprasta kaip du kart du.
Komunizmo sąvoka lietuviškoje viešojoje erdvėje yra taip nuvalkiota, kad realiai nebežinome apie ką kalbame. Mažai kas dabar sugebėtų jį apibrėžti. Beje, tai ir vėl tos pačios, ypatingai nekokybiškos, žiniasklaidos kaltė. Manau, kad reikia aiškiai atskirti teorinį, niekada niekur neegzistavusį komunizmą, nuo rusiško, sovietinio autoritarizmo, kuris tik prisidengė komunizmo idėjomis. Tai nėra vienas ir tas pats. Nes juk būtent jį ir turime omenyje, kai minime jį? Ar ne taip? Komunizmas būtų tada, kai viską darytum iš vienos miglotos „bendros valstybės kišenės“, nieko nekeisdamas struktūroje – tikiesi pokyčių nieko nekeičiant t.y. visada darai vieną ir tą patį tikint, kad kažkada vis tiek bus kitoks rezultatas. Tereikia tik laiko, tereikia tik sunkiai dirbti – visada daryti TĄ PATĮ. Ir jei tiki komunizmu, tada pokyčiai tikrai bus! Ir niekada juo neabejoti! Komunizmas yra tada kai niekas nemoka už jokį turtą, nes jis laikomas bendru (privataus turto ne šiaip nėra, o jis yra BENDRAS) – todėl ir susimokėti reikia iš to pačio mistinio bendro katilo. Čia ir užstringa Lietuvoje to NT mokesčio kaip infrastruktūros finansavimo logika – lietuviai nuoširdžiai tiki, kad infrastruktūra yra BENDRA, todėl už ją turime susimokėti iš BENDRO katilo. O į jį gi jau susimokėjome, ane?
🏳️🌈 Vakarietiškas modelis
Vakarietiškas NT mokestis, kaip tik priešingas modelis: kiek turi, tiek prisidedi. Ir jei turi daugiau – tavo atsakomybė didesnė. Tai ne komunizmas, tai brandus kapitalizmas su socialiniu stuburu. Kažkas, ko mums, lietuviams, dar labai trūksta. Lietuviai labai mėgsta kalbėti apie apie pasirinkimo laisvę ir atsakomybę, tačiau kažkodėl nepasirenka tos didesnės atsakomybės.
Pabandysiu paaiškinti vakarietiško NT modelio logiką. Yra štai toks klausimas: žemė ant kurios stovi yra TAVO ar VALSTYBĖS? Lietuvis, žinoma, atsakys – MANO. Kodėl? Todėl, kad aš ją nusipirkau ir ji yra MANO, NIEKAS NETURI TEISĖS IMTI MOKESČIO UŽ JĄ. Ar tikrai žemė yra tavo ir neneši jokios atsakomybės už tai? Pasinagrinėkime.
Konstitucijoje yra toks punktas:
Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
Mažai kas pagalvoja ką gi tai reiškia. Ką gi? Tai reškia, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, teisinė sistema suteikia „teisių ryšulį” (naudoti, valdyti, perleisti, gauti pajamas, iškeldinti kitus), bet išlaiko viešosios valdžios teisę reguliuoti ir apmokestinti, taip pat – išpirkti visuomenės poreikiams su kompensacija. Iš čia ir atsiranda NT (dažniausiai – žemės) mokesčio teisėtumas.
Kodėl apskritai mokamas NT/žemės mokestis?
Viešosios gėrybės, kurios kuria žemės vertę. Keliai, vandentiekis, mokyklos, parkai, saugumas – visa tai didina tavo sklypo vertę, nors tu tų dalykų nestatei pats vienas. Mokestis yra būdas solidariai finansuoti tai, kas tavo žemę daro vertingą.
„Vertės sugavimo“ logika (land value capture). Didelė dalis žemės kainos atsiranda ne nuo tavo pastangų, o nuo bendros paklausos ir kaimynystės. Mokestis grąžina dalį visuomenės sukurto pranašumo atgal į visuomenę.
Ekonomiškai efektyvu. Žemės kiekis yra visada ribotas; mokesčiai žemei (ypač žemės vertei) mažiausiai iškraipo ekonomiką, nes jų negalima „perkelti“ kitur. Tai taip pat mažina spekuliaciją ir skatina nenaudojamus sklypus panaudoti produktyviai.
Nuosavybės apsauga kainuoja. Registrai, teismai, kadastro darbai, planavimas – visa institucijų ekosistema, kuri gina tavo „mano“, finansuojama iš mokesčių.
„Bet jei tai MANO, kodėl dar ribojimai?“ Nuosavybė – ne „viskas galima“, o teisės + pareigos. Įprasti ribojimai: paskirties/užstatymo reglamentai, servitutai, specialios žemės naudojimo sąlygos, aplinkosauginiai reikalavimai, mokesčiai. Tai kompromisas tarp privataus intereso ir kaimynų/miesto/visuomenės intereso.
Danijoje yra ne tik žemės mokestis, yra dar ir NT vertės mokestis. Tai dar vienas dalykas, kurį lietuviui ir apskritai bet kuriam rytiečiui, kuris paprastai yra radikaliai dešiniųjų pažiūrų, yra nesuprantamas.
NT mokestis nuo vertės yra labai įdomi koncepcija, kurios, spėju, nežinos ir nesugebės paaiškinti nė vienas lietuviškoje viešojoje erdvėje besivaidenantis „ekspertas”. Tam, kad ją suprasti, reikia gilintis į šiuolaikinį politinės ekonomijos požiūrį ir naudotis ne postmoderniztiniais argumentais. Taigi, kokia yra NT mokesčio nuo vertės logika?
Tai metinis mokestis nuo turto vertės (dažniausiai administracinės rinkos vertės). Jis taikomas būstui, kuriame gyveni arba kurį laikai (nesvarbu – naudoji ar ne). Idėja paprasta: jei turi turtą, kuris kiekvieną dieną teikia tau būsto paslaugą ir „neša“ lokacijos naudą, dalį tos vertės grąžini per mokestį.
Galvok apie tai kaip apie metinį abonementą už vietą ir už tai, kad tavo turtas stovi šalia visuomenės sukurtos vertės: kelių, mokyklų, parko, viešojo saugumo.
Kodėl jis laikomas teisingu?
a) Naudos principas. Būsto vertė auga ten, kur geri keliai, gera mokykla, saugi kaimynystė. Šią vertę sukūrė visi, todėl logiška, kad savininkai solidariai prisideda.
b) Gebėjimo mokėti principas. Didesnė turto vertė paprastai reiškia didesnį ekonominį pajėgumą. Mokestis proporcingas vertei – vadinasi, proporcingas gebėjimui.
c) Neutralumas nuoma vs. nuosavybė. Nuomininkas nuomą moka iš po‑mokestinių pajamų; savininkas, gyvenantis savo būste, „moka sau“ be pajamų mokesčio. NT vertės mokestis sulygina žaidimo aikštelę.
Kuo skiriasi nuo žemės mokesčio?
Žemės mokestis – taikosi į lokacijos rentą: vietos vertę, kuri atsiranda dėl bendros paklausos ir infrastruktūros.
NT vertės mokestis – apmokestina viso būsto naudą (žemė + pastatas). Dažnai jie veikia poroje: žemės mokestis mažina spekuliaciją žeme, o NT vertės mokestis atspindi būsto paslaugos vartojimą.
Dažniausi mitai vs. realybė
Mitas: „Tai dvigubas apmokestinimas – juk jau sumokėjau pirkdamas.“
Realybė: Pirkdamas sumokėjai už nuosavybės perleidimą. Metinis mokestis – už tęstinę naudą (būsto paslaugą ir lokacijos vertę), kuri atsinaujina kasdien.
Mitas: „Jis stabdo renovaciją.“
Realybė: jei didesnė mokesčio dalis tenka žemei, o ne pastatui, renovuoti nėra baudžiama – vien dėl pagerinimų mokestis nesikeičia arba keičiasi mažai. Be to, daug šalių taiko laikinas ar tikslines lengvatas energiniam efektyvinimui ir kitiems gerinimams.
Mitas: „Visada pakels nuomos kainą“
Realybė: Nuomos kainas labiausiai lemia pasiūla ir paklausa. Mokesčiai kartu su pasiūlos didinimu (statybos, tankinimas, konversijos) nedaro ilgalaikės žalos.
Kas nutinka, kai NT vertės mokesčio nėra?
Jei nėra nei NT vertės mokesčio, nei „įsivaizduojamos nuomos“ apmokestinimo, rinka tampa šališka nuosavybei, o ne nuomai. Kas nutinka:
- Privilegijos pleištas. Savininkas‑gyventojas vartoja būsto paslaugą be pajamų mokesčio, o nuomininkas už tą pačią paslaugą moka iš po‑mokestinių pajamų (o nuomotojo pajamos dar apmokestinamos).
- Perinvestavimas į būstą. Kyla kainos–nuomos santykis, lėtėja kapitalo judrumas.
- Silpnesnė nuomos pasiūla ir profesionali nuoma — sudėtingiau įsitvirtinti neturintiems pradinių santaupų.
- Didesnė turto nelygybė. Nauda kaupiasi jau turintiems turtą.
Papildomas iškraipymas atsiranda, jei kartu taikomi palūkanų atskaitymai – jie dar padidina savininko pranašumą.
Išimtis: kai kurios šalys neutralumą siekia per „įsivaizduojamos nuomos“ apmokestinimą pajamų mokesčiu (pvz., Nyderlandai, Šveicarija, Liuksemburgas). Tokiu atveju panaši logika pasiekiama ir be NT vertės mokesčio.
Mini intuicija: jeigu rinkos nuoma ~4 % nuo vertės, savininkas „gauna“ tą 4 % paslaugą be pajamų mokesčio; 0,5–1 % metinis NT/žemės mokestis dalį šios privilegijos grąžina į bendrą katilą.
🕵️ Mano subjektyvios išvados
Taigi, NT mokestis turi kelias funkcijas – mažina nelygybę, priklausomai nuo taikomo modelio gali stabdyti NT kainų burbulus, yra bene pagrindinis infrastruktūros gerinimo finansavimo šaltinis, yra būtinas norint stabiliai kelti NT vertę. Tačiau Lietuvoje, dėl ypatingai žemo ir vienpusiško finansinio išprusimo NT mokesčio logika yra iškraipyta taip, kad viešojoje erdvėje dominuojantys (dėl nekokybiškos žiniasklaidos) pseudoekspertai ant vakarietiškų kapitalizmo vertybių pastatytą mokestį laiko komunizmo išraiška. Tiesą pasakius, manęs asmeniškai tai jau nebestebina. Nes būtent toks samprotavimo kelias puikiai parodo, kaip net praėjus 35 metams nuo Nepriklausomybės atgavimo mes nesugebame aiškiai suvokti kiek stipriai esame paveikti to pačio komunizmo propagandos ir iki šiol atmetame tai, kur link turėtumėme eiti norėdami būti arčiau Vakarų, o ne Rytų.
Paradoksas pasireiškia ir tuo, kad daug kas nesugeba aiškiai pamatyti, kad Rusijos grėsmės kyla būtent iš radikalios bei marginalios dešinės, o ne iš kapitalizmo salygose susiformavusios šiuolaikinės Vakarietiškos kairės. Tiesa, būtina suprasti ir tai, kad pati dešinė kaip tokia – nėra prorusiška. Tačiau būtent ji yra ta pažeidžiamiausia dalis, kurią puikiai išnaudoja Rusijos propagandos mašina. Todėl aš asmeniškai manau, kad tas dešinysis pasipriešinimas mokesčių pokyčiams yra naudingas Rusijai, o Lietuvai – ypatingai pavojingas.
Taigi, dabar Lietuvoje įvestas NT mokesčio modelis absoliučiai nieko nekeičia, nes iš principo sukonstruotas taip, kad jo niekas ir nemokės. Negana to, tie, kas anksčiau mokėjo, mokės mažiau. Vadinasi, priartėjimo prie Vakarietiško NT modelio neįvyko ir kažin ar jis įvyks ateityje.
Ir čia noriu sugrįžti prie, mano vertinimu, vieno labai svarbaus dalyko – politinių vertybių vakuumo. NT mokestis nėra tik apie pinigus. Tai – apie pasaulėžiūrą. Vakaruose šis mokestis yra natūrali kairiųjų (sisiformavusių kapitalistinėje sistemoje) idėjų dalis: jei turi daugiau – prisidedi daugiau, tam kad visi gyventų geriau. Lietuvoje gi, dominuoja dešinieji ir kraštutiniai dešinieji naratyvai (susiformavę vėlyvąjame sovietmetyje), kurie viską redukuoja iki „mano kišenės nelieskite“. Jei man kažko reikia, tai pasidarau pats! Kitiems – nieko nedarysiu, viskas tik MAN. Man yra gerai, o ant kitų nusispjauti! Kiti – patys kalti, jei kažkas jiems negerai! Ar ne taip galvojate?
Dėl to ir turim tai, ką turim: jokios tvirtos socialinės politikos, jokio solidarumo. Akivaizdu, kad finansavimo trūkumo priežastis – vakarietiškų kairiųjų vertybių trūkumas. Aš anksčiau buvau didesnis optimistas ir maniau, kad laikui bėgant lietuviai vis tiek priartės prie kapitalizmo sąlygomis susiformavusios kairės. Deja, šiuo metu jau nebetikiu lietuviška visuomene, kuri pasidarė pernelyg stipriai radikalia dešine. O lietuviška dešinė vertybiškai yra labiau rytietiška, nei vakarietiška ir tai ateityje padarys tiek žalos, kurios nebesugebėsime atitaisyti.