Šis mano įrašas gimė ne šiaip sau. Tiesiog jau atsibodo tas informacinis triukšmas aplink LRT. Toks jausmas, kad žurnalistai užmiršo savo pareigą informuoti visuomenę – tokia jau žiniasklaidos esmė. Tačiau jie visi pradėjo formuoti įsitikinimus ir nuomones, nes jau nebėra žurnalistais, o tampa komunikatoriais ir viešųjų ryšių atstovais (kieno?).
Bet čia labai stipriai nesiplėsiu ir viešai užduodu klausimą, kurį klausia ne vienas viešojoje erdvėje esantis asmuo. Kodėl LRT įsijungė melo banga, kuri menkina audito padarytas išvadas? Aš atsakymo, jei rimtai – neturiu. Neturiu, nes nesu sąmokslo teorijų mėgėjas ir kūrėjas.
Taigi, prašau visų atidžiai paskaityti audito išvadas PATIEMS neskaitant ką teigia visas LRT resursus naudojantis žurnalistų kolektyvas.
https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/Download/4908
V.S.
https://apie.lrt.lt/lrt-dekonstruoja-viesojoje-erdveje-plintancias-melagienas
Daug skaitymo, ane? Žinoma! Norint PAČIAM suprasti kas vyksta, derėtų PAČIAM perskaityti ir PAČIAM įvertinti. Ir tai yra laisvo pasirinkimo pagrindas – kai pats sprendi kas ir kaip. Tačiau LRT mano kitaip ir teigia, kad jie gali paaiškinti kas ir kaip (formuoja ir neinformuoja) bei visos nuorodos yra ne į audito išvadas, o į savo pačių padarytas interpretacija. Va taip paskui iškraipoma informacija.
Todėl čia siūlau dar kitokį variantą – paskaitykite kaip audito išvadas įvertino chatGPT:
1. Ką pats auditas sako apie pažeidimų mastą?
Auditoriai tiesiai rašo, kad:
„LRT veikloje išorės vertintojų nustatytų pažeidimų mažėjo, o nustatyti atvejai buvo pavieniai ir nedidelės reikšmės.“ lietuvos-nacionalinio-radijo-ir…
Tai kalba apie LRTK, Visuomenės informavimo etikos komisijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus nustatytus pažeidimus. T. y. didelių, masinių turinio/etikos pažeidimų nepastebėta.
Be to:
- finansinis planavimas įvertintas kaip pagrįstas, komercinė veikla generuoja daugiau pajamų nei sąnaudų ir nėra požymių, kad lėšos būtų švaistomos ar pasisavinamos; labiau kritikuojama, kad per daug pinigų kaupiasi nepanaudoti, užuot sumažinus poreikį biudžeto lėšoms. lietuvos-nacionalinio-radijo-ir…
- vertindami turto įsigijimus auditoriai specialiai pažymi, kad nenustatė atvejų, kai turtas įsigytas nepagrįstai – problema labiau procedūrinė (poreikio vertinimo išimtys, trūksta aiškių taisyklių). lietuvos-nacionalinio-radijo-ir…
Tai yra svarbu: jei būtų radę „juodas skyles“ ar akivaizdžius finansinius nusikaltimus, raportas būtų visiškai kitokio tono.
2. Kur yra realiai reikšmingi pažeidimai / neatitikimai?
2.1. Prieinamumas žmonėms su negalia – įstatymo tikslai toli gražu neįvykdyti
Čia – turbūt aiškiausias ir formalus įstatymo reikalavimų neįvykdymas:
- Įstatymas numato, kad programų su lietuviškais subtitrais turi būti ne mažiau kaip 50 % mėnesio eterio – 2024 m. buvo tik 13,7 %.
- Programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims (garsinis vaizdų aprašas), turi sudaryti bent 10 % – faktiškai buvo 0,5 %.
- Gestų kalbos vertimas turi pasiekti 20 % – realybėje tik 4,5 %. lietuvos-nacionalinio-radijo-ir…
Auditoriai gana tiesiai sako: augimas per 2021–2024 m. yra labai lėtas ir net nepriartėja prie politikų pačių nusistatytų „kasmet po truputį didinam, kol pasieksime tikslus“ trajektorijų. Tai – ne šiaip „pagerintinas rodiklis“, o ilgalaikis teisės normų nevykdymas.
2.2. Pirkimai (ypač programų pirkimai) – daug rizikų skaidrumui ir konkurencijai
Čia – didelis blokas problemų.
Skaičiai:
- 2024 m. net 89 % programų, jų sukūrimo ir gaminimo pirkimų (516 iš 578) vykdyti neskelbiamos apklausos būdu kreipiantis į konkrečius tiekėjus. Vertine išraiška tai sudaro apie 53 % visų programų pirkimų vertės. lietuvos-nacionalinio-radijo-ir…
- Auditoriai vertino 12 viešųjų pirkimų ir 12 programų pirkimų ir visuose programų pirkimuose bei trečdalyje viešųjų pirkimų rado teisės aktų neatitikimų.
Kokio tipo pažeidimai:
- pirkimo būdas parenkamas taip, kad būtų kreipiamasi į konkretų tiekėją, nesudarant realios konkurencijos;
- kvalifikacijos reikalavimai kai kur dirbtinai ribojo konkurenciją;
- nustatytas laimėtojas, kuris neatitiko sąlygų;
- atmesti tiekėjų pasiūlymai be pakankamo pagrindo;
- nepakankamai dokumentuotos procedūros, ataskaitose nepateikta visa reikiama informacija;
- sutartys ne visada įvykdytos visa apimtimi ir kontrolė buvo silpna.
Valstybės kontrolė čia kalba apie skurdžią vidaus kontrolės aplinką, neišplėtotą rizikų vertinimą, trūkstamą Pirkimų komiteto realią priežiūrą. Tai nėra „užfiksuota korupcija“, bet sąlygos, kur korupcijai ar neefektyviam lėšų naudojimui būtų labai lengva atsirasti.
2.3. Žmogiškieji ištekliai ir autorinės sutartys
Čia tokia pilkoji zona tarp formalaus pažeidimo ir „blogos praktikos“:
- 2021–2024 m. 38 % nuolatinių darbuotojų priimti pasinaudojant atrankos išimtimis, t. y. be atviros atrankos/konkurso; be to, pats atrankos procesas iš esmės nebuvo dokumentuojamas. Auditoriai tiesiai sako, kad tai kenkia skaidrumui ir atsekamumui.
- Kasmet sudaroma nuo 1027 iki 1638 autorių sutarčių ir šimtai paslaugų sutarčių su fiziniais asmenimis. 11,8–17,3 % autorinių sutarčių – su savais etatiniais darbuotojais.
- Nustatyta atvejų, kai autorinėse sutartyse pavestos užduotys iš esmės sutapo su tuo, kas įrašyta darbuotojo pareigybės aprašyme, arba sutartys su tuo pačiu asmeniu buvo ilgalaikės, paslauginės.
Auditorių žinutė: reikia aiškiai atskirti, kada turi būti pareigybė / etatas, o kada – autorinė ar paslaugų sutartis, nes dabar kyla rizika, kad apeinamos socialinės garantijos ir iškreipiama reali etatų struktūra.
2.4. Turto valdymas
- LRT patikėjimo teise valdo ~39,5 tūkst. kv. m patalpų, bet nėra sudaryta įstatyme numatyta turto patikėjimo sutartis. lietuvos-nacionalinio-radijo-ir…
- Investicijų ir paslaugų pirkimo taisyklėse yra plačiai suformuluotų išimčių, leidžiančių nevertinti turto įsigijimo poreikio – auditoriai įvardija, kad bent dalis jų per abstrakčios ir gali būti pritaikomos „bet kam“, taip apeinant alternatyvų analizę (pirkti / nuomoti ir pan.). lietuvos-nacionalinio-radijo-ir…
Čia vėl – labiau sisteminio tvarkos sutvarkymo klausimas, bet formaliai tai yra teisės aktų reikalavimų nevykdymas (dėl sutarties) ir perteklinės išimtys, kurios kelia riziką efektyvumui.
2.5. Tarybos ir etikos priežiūra
- Taryba 2021–2024 m. neatliko privalomo savo veiklos įsivertinimo pagal savo pačios patvirtintą aprašą – tai reiškia, kad nebuvo sistemingai žiūrima, kokių kompetencijų trūksta, kaip veikia komitetai ir t. t.
- Etikos kontrolieriaus institucija ne visada veikė nenutrūkstamai: 2024 m. po kontrolieriaus pasitraukimo ilgą laiką niekas nevykdė jo funkcijų, nors pažeidimų vis tiek būdavo.
- Funkcijos pasidalintos tarp Etikos kontrolieriaus ir Žurnalistų etikos komisijos taip, kad dalis darbų dubliuojasi, nėra vienos aiškios grandies, atsakingos už skundų nagrinėjimą – auditas siūlo palikti vieną subjektą (kontrolierių), o komisijai – patariamą vaidmenį.
2.6. Etikos pažeidimų skaičiai
Kad būtų jau visai aiškus mastas:
- 2021–2023 m. Etikos kontrolierius gavo 46 skundus, iš kurių 9 pripažinti pagrįstais – tai yra konkretūs etikos pažeidimai. Daugiausia – dėl žurnalistų elgesio socialiniuose tinkluose.
- LRTK 2021–2024 m. surado vieną pažeidimą – nepilnamečių apsaugos reikalavimų nesilaikymą „Klasikos“ programoje, pripažintą mažareikšmiu, be sankcijų.
- VIEK per 2021–2024 m. – vienas reikšmingesnis pažeidimas dėl laidos „Savaitė“ (neteisingos informacijos paneigimo tvarka).
Skaičiai tikrai nėra masiniai – bet tai irgi rodo, kad sistemoje yra pavienių spragų, kurias reikia tvarkyti.
3. Bendras vaizdas „žmogų kalba“
Jei bandyti sudėti į vieną sakinį:
- LRT nėra „nusikaltėlių lizdas“ – auditas nerado nei vagysčių, nei akivaizdžių korupcinių schemų, nei masinio teisės aktų trypimo.
- Tačiau LRT tikrai nėra ir „steriliai švari“:
- prieinamumas neįgaliesiems – gerokai žemiau įstatymo reikalavimų;
- pirkimų praktika – labai priklausoma nuo neskelbiamų apklausų ir pilna procedūrinių pažeidimų;
- personalo ir autorinių sutarčių politika – „minkšta vieta“ skaidrumui ir socialinėms garantijoms;
- tarybos ir etikos priežiūros funkcijos – neišnaudotos ir vietomis chaotiškos.
Dėl to Valstybės kontrolė ir pateikė gana nemažą paketą rekomendacijų Seimui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai, LRT administracijai ir pačiai Tarybai – būtent tam, kad sistema būtų tvarkingesnė, skaidresnė ir labiau atitiktų įstatymų dvasią. lietuvos-nacionalinio-radijo-ir